kliesas

×klíesas sm. (1) plg. kriesas.

◊ iš klíeso eĩti (išeĩti, kráustytis); klíeso netèkti pakvaišti, be tvarkos kalbėti, elgtis: Senis visiškai išẽjęs iš klíeso Užp. Tas pijokas jau baigia eĩt iš klíeso Ktk. Jis kraustosi iš klieso Lnkv. Iš klieso eina Grž. Visokius niekus išdarinėja kaip klieso netekęs Šmn.